“Sveika” konkurencija žaloja vaikų sveikatą
Pavasaris paprastai siejamas su gamtos pabudimu, džiaugsmu, jaunyste. Tačiau didelei daliai visuomenės tai – didžiulės įtampos, nerimo laikas. „Artėjant egzaminų, standartizuotų testų metui vis dažniau išgirstamos mokinių dejonės ir gilūs mokytojų atodūsiai. Lietuvos mokyklas kaip Rusnę kasmet pavasarį užlieja nerimas ir stresas. Ši įtampos banga verčia ieškoti priežasčių, kas lemia šį potvynį“, – teigia Kuršėnuose ir Šiauliuose dirbanti psichologė psichoterapeutė Donata Grakauskaitė-Šličienė. Pokalbyje su ja bandysime išsiaiškinti, ar įmanoma išvengti šio kelis mėnesius besitęsiančio streso, kaip jį šiek tiek sumažinti.
– Dažnai kalbama, kad egzaminas ruošia mokinį gyvenimui, moko įveikti įtampas. Jei rezultatai geri, auga mokinio pasitikėjimas savimi. O jeigu ne?
– Visai neseniai diskusijos metu teko išgirsti vienos šalies švietimo sistemos vaizdingą apibūdinimą. „Mokyklose pedagogai žinias per jėgą kiša vaikams ten, kur tik galima įgrūsti. Atėjus egzaminų metui, vaiką paima už kojų žemyn galva ir papurto. Žiūri, kas iškrito. Pagal iškritusių žinių kiekį rašomas pažymys.“ Šis sarkastiškas apibūdinimas verčia susimąstyti, kad taip nutinka ir pas mus Lietuvoje. Tik mažai kam rūpi, kaip jaučiasi už kojų kratomas vaikas…
– Kokios priežastys lemia baimę dėl pažymio, balų, įvertinimo?
– Pavarčius margą spaudą galima kelti prielaidą, kad galbūt tai vyksta dėl ,,sveikos“ konkurencijos. Mokytojai ir mokyklos siekia aukštų įvertinimų ir reitingų, nes kiekvienos vasaros vidury spaudoje lyg pasaulio stebuklu pramintos Cheopso piramidės iškyla geriausių Lietuvos mokyklų reitingai. Rungtyniavimas tarp mokyklų labai žaloja visus paslaugos gavėjus: mokinius, jų tėvus ir net senelius.
Ne kartą teko kalbėtis su moksleiviais, kurių klasėse prasideda ypač stiprus spaudimas ir patyčios dėl mažesnio pažymio, nes tada krenta klasės vidurkis! Mokiniui netgi ,,rekomenduojama“ pereiti į nevykėlių klasę ar net į kitą mokyklą!
Taigi susimąstykim, kaip jaučiasi moksleivis šioje ,,sveiką“ konkurenciją skatinančioje aplinkoje? Mažų mažiausiai jaučiasi nuliūdęs ir nusivylęs tiek savimi, tiek išoriniu pasauliu. Nusivylė savimi, nes ,,bekaldamas“ 150 žodžių per naktį, vis dėlto pasidavė miego poreikiui ir išmiegojo ištisas 4 valandas, o juk galėjo mokytis! Jaučiasi nuvylęs mokytoją, tėvus, klasės draugus – ir taip sąrašas be pabaigos.
Ir tikriausiai moksleivis bus nubaustas, nes nepakankamai mokėsi. Galbūt bus ir sugėdintas, kaip gi taip nutiko, kad nesugebėjo išmokti tų kelių žodelių.
– Vadinasi, vaikai nuolat patiria suaugusiųjų spaudimą?
– Jei mūsų pokalbį skaito tradicinės mokyklos atstovai, tikriausiai išgirstume pasipiktinimą: „Kaip kitaip, neduodant daug namų darbų ,,išeiti“ visą mokymosi kursą ir kaip, jei ne atkakliai primenant, kad bus egzaminai, išmokyti vaikus?“ Žinoma, giliai atsidūsta ir tėvai – ,,Nejau nieko nedaryti, jei vaikas gali, bet nepakankamai gerai mokosi?“
– Neretai vaikai skundžiasi – sunku, neįdomu. Gal neišmokome mokytis?
– Žinoma, kartais nėra kito būdo išmokti, kaip tik prisėsti ir išmokti, sutelkiant visą dėmesį į tai, ką reikia mokytis. Tačiau mokymasis neturi trukti ilgiau kaip 30 minučių, po kurių būtina daryti pertraukėles. Mokytojų ir tėvų indėlis turi būti mokant vaikus atsirinkti, ką svarbiausia yra išmokti ir kaip tai praktiškai taikyti.
Antra vertus, mokymosi procesas neturi būti kaip nuolatinė linksmybė, kelianti begalį džiaugsmą. Šaunu, kad tiek mokykloje yra diegiamos įvairios naujos mokymo sistemos, tiek patys tėvai domisi įvairiais vaikų lavinimo būdais, tačiau verta nepamiršti, kad ne priemonės, o pats procesas turi būti efektyvus, įtraukiantis ir motyvuojantis.
– Kaimynų berniukas gyrėsi išmokęs nusirašinėti, nes už gerus pažymius jam tėvai duoda pinigų. Kaip vertinate vaikų skatinimą mokytis dovanomis?
– Kas labiausiai motyvuoja žmones darbe? CV bankas atliko tyrimą, kuriame paaiškėjo, kad žmones labiausiai motyvuoja pati veiklos specifika ir todėl jaučiasi patenkinti, stengiasi, nori tobulėti ir dar geriau atlikti paskirtas užduotis. Taip pat didelė tiriamųjų dalis nurodė, kad kolegos, bendravimas su jais, tarpusavio santykiai labiausiai skatina jaustis gerai, nusiteikti pozityviai ir stengtis dirbti. Motyvuoja perspektyvos ir karjeros galimybės. O mažiausia motyvacijos priemone laikomos papildomos dovanos, priedai ar darbo įranga bei kitos priemonės, pavyzdžiui, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir t. t.
O tėvų apklausos rodo, kad mokymosi motyvacijai stiprinti dažnai naudojamos būtent dovanos. Tai lengviausia. Bet veikia neilgai. Taigi žinant, kas motyvuoja, kodėl to neišnaudojus?
Ypatingais atvejais, jei ta dovana – kelionė, kuri padės tobulėti ar mėgstamo atlikėjo koncertas, gal ir neblogai…
– Ką manote apie mokslo metų ilginimą, mokymosi krūvius?
– Pažvelkim į viską plačiau. Tikriausiai visi sutiksim, kad jeigu tėvų pareiga dirbti ir išlaikyti vaikus, tai moksleivių pareiga yra mokytis ir dėti pastangas tobulėti.
Lietuvoje vis ilginant mokslo metus tikimasi geresnių ugdymo rezultatų, o pasaulyje vis dažniau kalba apie darbo dienos trumpinimą, nes jis lemia efektyvesnius darbo rezultatus. Pavyzdžiui, Olandijoje jau dabar gana įprasta dirbti tik keturias dienas per savaitę.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai Nyderlanduose pagrindiniame darbe dirbama tik 29,2 val. per savaitę (mūsų aukštesniųjų klasių moksleiviai – 30-40 val.). Izraelyje kapitalo įmonėje darbuotojams nėra nurodomas nei griežtas darbo pradžios, nei darbo pabaigos metas. Kiekvienas skatinamas dirbti tokiu režimu, kokiu jam sekasi dirbti efektyviausiai.
Tuo metu kalbėdami apie moksleivius, galvojame, kad jeigu daugiau pasimokys, tai daugiau ir išmoks. Ir vaikas, sėdėdamas prie knygų nuo ryto iki vėlaus vakaro, nustos daryti klaidas? Ir taip pradės jaustis geriau? Ir daugiau pasimokęs nustos jausti nerimą ir įtampą?
– Girdėjau merginų pokalbį autobuse, kad „mamos jau visas ausis išzyzė“ bedejuodamos, koks baisus „matiekos egzas“. Kaip patiems tėvams įveikti nerimą dėl vaiko rezultatų?
– Vaikas turi jausti, kad juo pasitikite, kad mylite nepriklausomai nuo pažymių, laimėjimų. Jei jums neramu, apie savo nerimą daugiau kalbėkite su sutuoktiniu, draugais, bendradarbiais, psichologu, bet ne su vaiku!
– Pusseserė skundėsi, kad niekaip negali savo anūko pamaitinti, nes į kambarį neįsileidžia – atseit mokosi. Abejoja, ar tik ne telefonu žaidžia. Kaip suaugusieji galėtų padėti moksleiviui?
– Pirmiausia suprasti, kad egzaminas – tai tik dar vienas kontrolinis darbas, kurių jau rašyta daug. Patirtis rodo, kad kartais parašyti pavyksta geriau, o kartais – prasčiau. Su kuo tai galėtų būti susiję? Galbūt sveikas dienos režimas, miegas, mityba ir malonus laisvalaikis galėtų padėti? Tad neverskime vaiko sėdėti prie knygų valandų valandas. Priešingai, visus mokslo metus daugiau laiko praleiskime drauge, ypač gamtoje.
Antra, nepamirškite, kad egzaminus laiko moksleivis, o ne jūs. Palaikykite vaikus, o ne dramatizuokite galimas ir negalimas ateities perspektyvas. Net neišlaikius egzamino pasaulis nesugrius.
Trečia, suteikite reikalingą pagalbą, padėkite mokytis, jeigu prašo, nes ne kiekvienas gali mokytis vienas. Ir atvirkščiai, jei prašoma tylos ir ramybės, neužsukite į kambarį pažiūrėti, ką ten daro, kas penketą minučių.
Straipsnis talpinamas:
http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/39654-psichologe-d-grakauskaite-sliciene-sveika-konkurencija-zaloja-vaiku-sveikata
0 Comments