Dabar ir tik dabar, nes tai geriausias laikas!
Vėliau, rytoj, netrukus juk taip toli! Ar verta tiek laukti ir tiek daug prarasti?
Ši akimirka – pats geriausias laikas kurti laimę.
Laimė galbūt yra lyg vasaros pievoje, dūstanti vėjavaikė plaštakė? Ji skrajoja čia ir dabar, nesukdama galvos dėl tokios trumpos gyvenimo trukmės, todėl praeities kančios ir metamarfozės, seniai paliko praeityje, o ateities dar nesutiko. Tad, pragmatiški išskaičiavimai, gilūs samprotavimai ir visi logikos viražai – ne jos pakeleiviai.
Galbūt laimė yra maža lyg smėlio dulkelė ir tuo pačiu metu, sukelianti milžinišką euforiją? Kad ir kokia ji kartais didelė bebūtų, ji niekada nebus tiek didelė, kad kiekvienas, ją pamatęs, pažintų. Galbūt laimė yra slapukė, pasislėpusi po gausybę kaukių? Ji gali spėptis po viena nematomiausių – ryžto kauke. Pasiryžimo akimirka, asmeniška, išgyvenama tik slaptame vidiniame pasaulyje, tad ji ne visada atsispindi veidrodyje.
Ji lyg gaivus vėjelis kaitrią vasaros dieną. Nesvarbu, koks tai būtų sprendimas ar iškrėsti pokštą ar radikaliai keisti savo gyvenimą, bet jį priėmus galima užuosti švelnų laimės kvapą. Priimti SAVO sprendimą – yra laimė.
Laimė vis stipriau įsišaknija, jei jaučiama, kad tai kaip gyvenama, kokių tikslų siekiama, yra prasminga. Nesvarbu ar veikla didvyriška ar kasdieniška, svarbu, kad būtų jaučiama prasmė. Saulės nugairinto žiedo palaistymas, gyvūno priglaudimas ar šypsena nepažįstamąjam – tai abipusio džiugesio akimirkos, stiprinančios vidinį laimės pojūtį.
Būkit laimingi, tokią nuostabią vasaros popietę!
0 Comments