Psichologinis ir fizinis trečiųjų asmenų smurtas (seminaro medžiaga)
Psichologinis ir fizinis trečiųjų asmenų smurtas (seminaro medžiaga)
Remiantis civiliniu kodeksu, galima teigti, kad tretieji asmenys, tai klientai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus ir turintys visas ieškovo teises ir pareigas. Smurto sąvoka vis dažnesnė kasdieninėje darbuotojų kalboje ir ši sąvoka apima psichologinę ir fizinę agresiją, nukreiptą į dirbantį asmenį ir sukeliančią pavojų jo sveikatai, saugumui ir šią agresiją vykdo įstaigoje nedirbantys asmenys. ,,Agresyvūs ar grasinamieji veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Šiurkštus elgesys – pagarbos kitiems trūkumas;
Fizinė arba žodinė agresija – ketinimas įžeisti (sužeisti);
Užpuolimas – ketinimas sužaloti kitą asmenį.” (Informacija iš Europos sąjungos ir sveikatos darbe agentūros leidinio ,,smurtas darbe”).
Šalia minėtųjų dviejų smurto rūšių psichologinio ir fizinio smurto, vis dažniau pasitaiko nauja smurto rūšis- ekonominis smurtas, kuomet klientas sąmoningai provokuoja konfliktus, skundžiasi įvairių įstaigų darbuotojų veikla, pasipelnymo tikslais.
Remiantis minėtuoju smurto apibrėžimu norėtųsi pasidomėti statiska, visgi kiek žmonių patiria smurtą? Įvairūs tyrimai atskleidžia labai kontrastingus duomenis ( nuo 2 iki35 procentų). Kodėl tokie skirtumai? Todėl, kad šiuos skaičius sužinoti nėra lengva, nes:
Kartais jį pastebėti yra sunku- nors ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tačiau kai kurį smurtą mes pastebime tik praėjus tam tikram laiko tarpui ir tik atsigręžę atgal suvokiame, kad ten ir tada patyrėme psichologinį smurtą. Kartais psichologinis smurtas būna intelektualiai užslėptas, po šypsenomis, perdėtai mandagiu ar manipuliatyviu elgesiu.
Tam, kad pastebėti reikia labai aiškių kriterijų, kuriuos apibendrinti yra praktiškai neįmanoma, nes skirtingų sferų specialistai naudoja skirtingus psichologinio smurto apraiškų terminus, bei jų apibrėžimus. Net ir priėjus vieningo visų sričių specialistų apibrėžimo, gali būti kėblu įvardinti kas tai yra psichologinis smurtas, nes vienu atveju tai gali būti traktuojama kaip psichologinis smurtas, o kitu atveju tai gali būti traktuojama kaip normalus ir socialiai adekvatus elgesys. T.y. kaip ką ir kada pasako klientas- ar tai smagus pajuokavimas ar tai sarkastiškas išjuokimas. Tai labai priklauso nuo sakančiojo ir girdinčiojo asmenų subjektyvaus suvokimo, laiko ir vietos kada tai sakoma.
Sunku įrodyti, kad tai įvyko, jeigu tai pasireiškia kaip pvz., kreiva šypsena, atodūsiai, akių vartymas, nuolatinis žvilgčiojimas į laikrodį, kuomet norima pademonstruoti, kaip ilgai darbuotojas dieba, įžeidžiančios replikos ir komentarais, darbuotojo pertraukinėjimu, neleidžiant jam pateikti visos svarbios informacijos ar apsiginti.
Praktikos. Lietuvoje praktikos ilgus metus ir negalėjo būti, nes iki 2004 sausio 1d. Lietuvoje įstatymiškai buvo fiksuojamas tik fizinis smurtas, o nuo 2004 metų Lietuvoje įsigaliojo ,,Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo tvarka (Žin. 2003 Nr.100-4504) ir 2005 metų rugpjūčio 1d. psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo principai ( Žin.2005., Nr. 105-3897)”, kurie įpareigoja darbdavį identifikuoti, tirti, nustyti psichologinį smurtą darbe, kaip ir kitus psichosocialinės rizikos veiksnius ir imtis būtinų priemonių, kad šios rizikos darbe būtų pašalintos. (pagal dr.B.Pajarskienė Smurtas darbe).
Konkretūs smurto aktai yra labai sunkiai nuspėjami ir prognozuojami, bet gal būt būtų galima išskirti situacijas kuriose smurtas linkęs dažniau pasireikšti:
Darbuotojas dirba vienas savo kabinete ir kabinetas yra nuošaliame koridoriuje arba darbuotojas tuo metu yra vienas su klientu.
Įstaigoje tuo metu yra mažai darbuotojų, pvz., darbo pabaiga, kolegos atostogauja arba serga.
Darbuotojas dirba su grynaisiais pinigais ir vertybėmis.
Darbuotojas teikia paslaugas eidamas į kliento namus.
Darbuotojas kontaktuoja su tam tikrų grupių asmenimis, pvz., agresyviais arba sergančiais, su polinkiu į prievartą asmenimis, alkoholio ir narkotikų paveiktais asmenimis ir pan.
Jeigu pakankamai dažnai kontaktuojate su tam tikrų grupių asmenimis. T.y. šių grupių asmenys jau pakankamai senai jus pažįsta, žino jūsų darbo specifiką, jūsų asmenybės bruožus, žino apie jūsų asmeninį gyvenimą, žino kada ateinate į darbą, kada išeinate, kokią mašiną vairuojate ir pan.
Pakankamai aplaidi įstaigos vadovo pozicija smurto atžvilgiu- apatiškas reagavimas į smurto apraiškas darbe.
Ilgos eilės norit patekti pas specialistą ir mažas laukiamasis. Ilgos eilės gali būti sąlygotos: prasto įstaigos vadovo darbo organizavimo, mažas darbuotojų skaičius, prasta darbuotojų kompetencija.
Konfliktiški sąntykiai tarp įstaigos darbuotojų- kliento kaip marionetės naudojimas, tam, kad ,,susidoroti’’, ,,išauklėti” kitą darbuotoją.
Smurto ratas
Pirmasis smurto rato etapas– įtampos augimo etapas. Tai gali būti laikotarpis iki tol kol jūs susitinkate su klientu: kol klientas ruošiasi pas jus ateiti; kai klientas už durų laukia patekimo pas jus- (įsivaizduokit siaurame koridoriuje, pakankamai prastai apšviestame, kuriame po trumpo laiko tarpo pradeda trūkti oro, atsiranda nemalonus kvapas, be eilės į kabinetą bando patekti įvairūs žmonės, eilė juda ne taip greitai kaip norėtųsi ir pan.,) arba pirmosios jūsų bendravimo minutės (kai jūs pasakote ne tai ką klientas tikisi išgirsti, pasakote, kad reikės dar papildomų dokumentų, kai klientas nesupranta kas jam yra sakoma ir pan.,). Tai šiuo metu klientas gali kažką nutylėti, bet labai aiškiai sugrimasuoti, taip išreikšdamas nepasitenkinimą, gal kažką švelniai replikuoti. Ir čia svarbiausia yra darbuotojo vidinė ramybė, darbuotojo intuicija ir nuojauta ką šiam konkrečiam klientui reikia ir galima pasakyti ir ką vis dėl to reikėtų nutylėti. Svarbu atskirti ar kliento replikos yra kaip užslėpti klausimai, kurie sako, klientas nesupranta ką jam pasakėte ar ką jam reikėtų toliau daryti ar čia vis dėl to yra provokacija, tam kad klientas pasitvirtintų išankstinę nuomonę apie ,,biurokratus”. Čia tikriausiai manęs paklausite, kaip čia tai padaryti. Ir manau yra tik vienintelis kelias, tai savęs, savo galimybių ir ribų pažinimo kelias.Žinoma galime sakyti ką jau ką bet save aš geriausiai pažįstu ir labai gerai žinau kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgčiau. Bet deja psichologai mano kitaip. Dabar aš jums pateiksiu iliustraciją, kuri rodo iš ko susideda savęs vaizdas.Tai yra Johari langas. Pavadinimas kilęs iš dviejų asmenų vardų, kurie pirmieji aprašė šį langą, tai du psichologai Joe Luft ir Harry Ingram. johari langas Kvadratai išties nėra tokie taisyklingi ir vienodo dydžio kaip vaizduojama paveikslėlyje. Jų dydžiai priklauso nuo kiekvienos konkrečios asmenybės. Kai kurie laukeliai gali būti gana dideli, o kiti sumažėję. Žmonės, kurie stengiasi geriau pažinti save, pagal įvairias saviugdos programas arba lanko psichoterapijos, psichoanalizės, psichologinio konsultavimo susitikimus, lanko jogą, įvairius seminarus- gali pakeisti jų dydžius. Grupinėje ir individualioje terapijoje labiausiai taikomasi į aklojo Aš laukelį. Tikslas yra padidinti tikrovės suvokimą ir padėti žmogui pamatyti save taip, kaip jį mato kiti. Dėl kitų teikiamo atgalinio ryšio aklasis Aš tampa gerokai mažesnis. Antrasis smurto rato etapas– smurto proveržio etapas. Jam būdinga tai, kad smurtautojo pyktis ir įniršis yra stipresnius už galimybes kontroliuoti savo fizinį ir verbalinį elgesį. Ši etapo trukmė labai priklauso nuo aplinkybių, kuriose vyksta smurto aktas ir smurtaujančiojo asmenybės. Šio etapo metu darbuotojas gali būti labai sunkiai sužalotas. Baigiantis šiam etapui, t.y. jau įvykus smurto aktui ir smurtautojui išliejus visą agresiją sumažėja jo vidinė įtampa, smurtautojas nurimsta. Smurtautojas labai greitai randa savo elgesio paaiškinimą, pvz., jį išprovokavo darbuotoja sumenkina įvykio rimtumą. Klientas gali pusdienį vaikščiojęs ir rėkavęs po įstaigą, gali pasakyti, kad jis tepasakė vos keletą mandagių frazių; trenkęs darbuotojai, gali pasakyti, kad ten visai nieko nebuvo- kepštelėjau ir viskas. Taigi to pasekoje įtampa palaipsniui stiprėja, darbuotojai vis dažniau ir dažniau patiria agresiją, kol tai pasidaro kasdienybė ir norma. Darbuotojai nebetiki, kad jiems gali kas nors gali padėti , o smurtautojas bus nubaustas. Atrodo, kad kažkur kreiptis yra beprasmiška. Jei policija kviečiama, tai paprastai kviečiama šiuo periodu.Tačiau dažnai darbuotojai nesiryžta rašyti policijai ieškinių pareiškimų, nes, bijo prarasti darbo vietą , neturi tam laiko, nori, kad ši nemalonu situacija greičiau pasibaigtų ir kuo mažiau žmonių apie tai sužinotų. Kai kuriems būna gėda, kad nepavyksta ,,susitvarkyti” su klientais ir jau buvo patyrę neefektyvų policijos pareigūnų poveikį smurtautojui; Trečiasis smurto rato etapas seka iš karto po antrojo ir pasireiškia kaip „meilės“, smurtautojo atgailaujančio elgesio tarpsnis. Smurtautojas ,,gailisi”, demonstruoja pagarbą. Klientas gali atsiprašyti ir sakyti, kad pasikarščiavau ir pan. Arba sekantį kartą pas jus atėjus, gali elgtis labai mandagiai.
Smurto pasekmės
Psichologinės traumos pasekmės gali būti dvejopos. Gali būti jaučiamas potrauminis augimas – teigiami pokyčiai po traumos (Tedeschi, Calhoun, 1996) arba neigiamos. Neigiamos tai, motyvacijos bei pasitenkinimo darbu sumažėjimas, stresas fiziniai ar psichologiniai pakenkimai. Gali išsivystyti potrauminiai simptomai, tokie kaip baimė, fobijos ir miego sutrikimai. Ypatingai sunkiais atvejais gali išsivystyti potrauminis sutrikimas. Žinoma jis išsivysto ne visiems ir tai priklauso nuo aplinkybių, kuriomis įvyko smurto aktas, ir darbuotojo asmenybės ypatumų. Ruošė psichologė Donata Grakauskaitė-Šličienė.
Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama.
0 Comments