Psichologinė trauma – smurto pasėkmė
Psichologinė trauma – smurto pasėkmė
Tezės iš seminaro Froidas išskyrė du mechanizmus, kuriuos žmonės naudoja gynybai nuo traumų. Remiantis šiais mechanizmais pateikiami galimi gynybos būdai patyrus psichologimį ir fizinį smurtą:
Darbuotojas vengia traumuojančią situaciją primenančių situacijų- stengiasi įvairiais būdais vengti analogiškos situacijos, t.y. tas vengimas galimas tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas. Pavyzdžiui: gali sąmoningai, po kažkokio stipraus smurto akto paprašyti kolegų šiame darbe jį laikinai pakeisti; gali išeiti atostogų. O gali atsirasti ir nesąmoningi veiksmai, tokie kaip liga, kurios pagalba žmogus gauna nedarbingumo lapelį. Žinoma skamba neįtikėtinai, kad kaip gi gali šitaip būti, kad žmogus suserga? Šios ligos yra labai svarbu nesumaišyti su simuliacija. Liga čia tikra, tačiau ji yra įtakota stresinio, traumuojančio įvykio.
Kontrafobinis pasikartojimas- darbuotojas patyręs smurtą, darbe pats pradeda pakankamai agresyviai elgtis tiek su klientais, tiek su kolegomis, tiek su visais jį supančiais asmenimis. Šis elgesio pasikeitimas dažniausiai yra nesąmoningas ir žmogus sako, kad aš esu toks koks ir buvau. Jei tas elgesio pasikeitimas sąmoningas, tai labai dažnai labai trumpalaikis trunkantis tol kol žmogus išlieja visą savo pyktį dėl buvusios situacijos.
Svarbu pabrėžti, kad smurto, kaip traumuojančio įvykio, sukelti simptomai yra kompulsyvaus pobūdžio- t.y. intensyvūs, veikia neatsižvelgdami į loginius reiškinius, realybę, aplinkybes ir pan., t.y. prisiminimai apie įvykį užplūsta visiškai netikėtai ir žmogus su šiais įkyriai plūstančiais prisiminimais nieko negali padaryti. Dažnai po tokių traumuojančių įvykių žmogus atsimena tam tikras detales, kurios ne būtinai yra susijusios su traumuojančiu įvykiu. Pvz., darbuotoja nuvyko į pas klientą į namus ir ten netikėtai buvo užpulta. Ji dažniausiai net nepamena kaip atsidūrė mašinoje ir grįžo namo, bet labai gerai prisimena kokios spalvos gėles nešėsi kaimynė. Faktai, kuriuos svarbu žinoti apie smurtą kaip traumą:
Traumos pasėkmės savaime nepraeina- be gydymo simptomai linkę išlikti. Patyrimai išstumiami į pasąmonę, žmogus maždaug po pusmečio susigražina pusiausvyrą, vėl sėkmingai dirba, tačiau išstumtas patyrimas veikia tyliai, nepastebimai, nesąmoningai ir jis jau čia veikia apaugęs įvairiais dariniais. Tai dažnai galima atsekti per sapnus, per žmogaus fantazijas ir pan.
Niekas nėra atsparus traumos poveikiui, jei žmogus sako, kad jo nepaveikė ši situacija ir jam viskas puiku, dažniausiai tai reiškia, kad žmogus išgyvena traumuojančio poveikio neigimą.
Jei žmogus yra paveiktas traumos, sekantį kartą galimas perdėtas reagavimas į panašią situaciją. Pvz., po smurto akto, net draugiškas kolegos prisilietimas, galilabai išgąsdinti žmogų. Kliento skardesnis balsas, gali būti girdimas, kaip šaukimas.
Po smurto aktų, kurie sukėlė traumą, žmones dažnai lydi įkyrios mintys ir jausmai. Juos galima sugrupuoti į keletą grupių.
Pasikartojimo baimė- žmonės sąmoningai stengiasi užmiršti ir neprisiminti įvykio, nes mano, kad jei neprisimins to įvykio, tai jis niekada daugiau ir nepasikartos. Čia gali atsirasti nerimo sutrikimas, panikos sutrikimai.
Baimė tapti auka- bijo, kad įvykiai pasikartos arba jei tai buvo verbalinė agresija, baimė, kad sekantį kartą tai bus fizinė agresija, nes dažnai klientai tuom ir grasina. Arba pats darbuotojas smurto nepatyrė, tačiau matė, kaip jį patyrė kolega ir tai tapo traumuojančiu įvykius.
Gėda ir pyktis, dėl savo bejėgiškumo. Darbuotojas nori viską kontroliuoti. Kontroliuoti visas situacijas, netgi tas, kurios nuo darbuotojo nepriklauso (pvz., klientas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ūmioje psichikos būsenoje ir pan.,) Ir po smurto akto dažnai žmogus save suvokia kaip beviltišką, silpną, kad nesugebėjo nuspėti , numatyti įvykių eigos, pyksta ant savęs.
Pyktis, kad įvyko traumuojantis įvykis- pyksta atn simboliško asmens, kuris nėra už tai atsakingas- pvz., ant kolegos, kuris šis klieną persiuntė. Darbuotojas vis savęs klausia, kodėl būtent man taip atsitiko ir kas kaltas kad tai atsitiko?
Pyktis ant tų, kurie liko nenukentėję. Šias mintis stengiamasi išstumti išgalvos, jas neigti, nes dėl jų dažnai jaučiama kaltė ir gėda.
Kaltė ir gėda dėl savo impulsyvių poelgių- stiprus noras stebėti potencialią grėsmę- kaltę provokuojantis impulsas- tiek darbe, tiek po darbo eina ir stebi konfliktus, į juos įsitraukia ir pan.
Baimė prarasti impulsyvių poreikių kontrolę- baimė, kad fantazijos bus instinktyviai išveiktos.
Kaltė ir gėda dėl savo saugumo ir dėl to, kad šioje situacijoje nenukentėjo- kai kiti sužeisti, o darbuotojas vienas ne. Čia kyla vidinis konfliktas.
Liūdesys dėl praradimo- savasties praradimas. Darbuotojas pateko į tokią situaciją, kurioje teko pasirodyti savanaudžiu, bailiu, nors prieš tai žmogus save matė ir suvokė žymiai geriau. Liūdna , kad tai pamatė ir pats darbuotojas ir kiti.
Kartais ta pati stresinė situacija labai skirtingai paveikia stresinėje situacijoje buvusius žmonės, todėl kyla klausimas- kas sustiprina potrauminio streso išgyvenimą?
Stresinės situacijos trukmė ir pobūdis.Sunkiau įveikia vaikai, seni žmonės, sunkiai besiverčiantys.Ankstesnio traumavimo istorija.Traumuojanti šeimos istorija- smurtas šeimoje.Ankstesni psichologiniai išgyvenimai.Žemos savikontrolės jausmas, nepatiklumas.Fizinė sveikata.
0 Comments