Nebijoti permainų?-Misija įmanoma!
Nebijoti permainų?-Misija įmanoma!
Kodėl žmones gąsdina pokyčiai?
Permainos – tai nežinomybė, rizika, atsisakymas senų ir gerų dalykų, įprasto gyvenimo būdo. Pastarasis dažnai turi labai daug teigiamų dalykų, naudos, kuri kompensuoja žalą ar nepasitenkinimą esama padėtimi.
Galbūt permainos atneša tik neigiamus dalykus?
Tikrai ne. Netgi galėčiau sakyti, kad gyvenime patiriame kur kas daugiau teigiamų nei neigiamų pokyčių. Vis dėlto žmogus labiau linkęs įsiminti blogas patirtis. Manau, kiekviena diena kupina mažų ar didelių pasikeitimų. Tik kyla klausimas, ar juos pastebime. Galbūt skubame ir sustojame tik tuomet, kai pargriūname? Tada nuleidžiame nosis ir skundžiamės, kad ir vėl nepasisekė.
Artėjant įvairioms permainos kyla nerimas, pradedama jausti stresą ir baimę. Kaip įveikti tokius jausmus?
Dažnai pokyčiams įtaką daro mūsų pasirinkimai ir gyvenimo aplinkybės. Natūralu, kad kyla daug įvairių jausmų. Pavyzdžiui, kai matai mirties patale gulintį artimąjį ir suvoki, kad labai greitai gyvenimas pasikeis. Būtina šiais jausmais dalytis su jus supančiais artimaisiais ar žmonėmis, kurie gali ir nori būti šalia. Svarbu priimti šiuos jausmus, o ne neigti ir atmesti realius faktus. Geriau pokyčius planuoti ir jiems ruoštis. Jeigu kamuoja baimė, o šalia nėra asmens, su kuriuo galima atvirai pasikalbėti, derėtų apsilankyti pas psichologą, kurį visada rasite Pirminės sveikatos priežiūros centre. Tačiau jei nėra galimybių į ten nuvykti, visada galima pasinaudoti nemokama psichologo pagalba telefonu. Tiesa, yra permainų, kurių patys sąmoningai norime ir laukiame. Tuomet jausdami nerimą suvokiame, kad laukia nelengvas gyvenimo periodas ir nemalonūs išgyvenimai. Patiriamas jausmas perspėja, kad reikia kaupti energiją ir psichologiškai ruoštis. Puikus pasiruošimas – pokalbis su savimi. Reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:
Ar tikrai to noriu?
Tai darau, nes aplinkiniai taip elgiasi?
Kokios mano elgesio priežastys?
Nuoširdžiai atsakius į šiuos klausimus pavyks suprasti, ar tikrai trokštate ką nors keisti. Tuomet jausitės ramiau ir labiau pasitikėsite savimi.
Kartais norisi ką nors keisti, tačiau numojame ranka ir sakome: „Tai tik rožinė svajonė“. Tikriausiai tai ne itin teisingas požiūris?
Taip. Daugelį tokių svajonių pavyksta įgyvendinti, tačiau ne čia, ne dabar ir ne iš karto. Dažnai žmonės į jas numoja ranka, nes bijo ne permainų, o sunkumų ir bijo pajudėti iš saugios aplinkos. Tačiau, kai asmuo pradeda atlikti realius darbus, kurti veiksmų planą, apsibrėžia terminus iki kada ir kas turi būti padaryta, netikėtai suvokia, kad svajonė buvo visai čia pat.
Galima sakyti, kad pokyčiai tinkamu laiku – tiesiausias kelias į sėkmę? Kaip manote, ar permainų bijo lyderiai?
Manau, kad sąmoningai apsvarstyti, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku įgyvendinti pokyčiai – tiesus kelias į profesinę sėkmę. Be to, būtina tinkamai pokyčiams pasiruošti. Vis dėlto kalbant apie asmeninę sėkmę ar laimę, pokyčiai ne visada būna tas būtinas raktelis.
Ką daryti žmogui, nusprendusiam keisti gyvenimą, tarkime, rasti kitą darbą ar išsiskirti su antrąja puse, ir patiriančiam didelę aplinkinių įtaką? Juk be palaikymo sunku žengti svarbų žingsnį. Be to, nuo pokyčių dažniausiai atkalbinėja artimieji, todėl sudėtinga nepaisyti jų žodžių. Ypač netolerantiškai aplinkiniai priima artimųjų sprendimus negerti alkoholio ar keisti gyvenseną.
Tokiu atveju reikia rinktis. Tačiau pasirinkimas būna paprastas, bet kartu ir labai sunkus. Žmogus privalo nuoširdžiai atsakyti sau, ar nori gyventi kaip anksčiau ir nepatirti jokio aplinkinių spaudimo, ar vis dėl to susidurti su daug nepatogumų, tačiau pakeisti gyvenimą.
Gyvenimą reikėtų keisti iš pagrindų? Ar spontaniški sprendimai suteikia laimės?
Teko girdėti nemažai istorijų, kai žmonės, priėmę spontaniškus sprendimus, sėkmingai pakeitė gyvenimą. Kita vertus, susidūriau ir su sėkmingomis detaliai suplanuotų pasikeitimų istorijomis. Manau, kad šioms situacijoms bendras nuoširdus vidinis permainų troškimas. Svarbiausia pokyčių imtis tam subrendus, pasiruošus ir neatsisakius savito gyvenimo būdo.
Nusprendus ką nors keisti, kartais būna itin sunku siekti užsibrėžto tikslo. Ką daryti, kai žmogui nesiseka, kai pradeda galvoti, kad nereikėjo mesti darbo, išvykti iš gimtosios šalies ar pan.?
Svarbu nepersistengti ir ramiai apmąstyti, ar tikrai viskas, ko imatės, nesiseka. Galbūt nepasisekė tik keletas darbų? Siekiant tikslo atsiradusios dvejonės – labai natūralus dalykas. Be to, jos leidžia ne tik pamatyti patirtas nesėkmes, sėkmingai atliktus darbus, bet ir suvokti, kad pokyčiai atnešė šį tą gero.
Vieni su sunkumais susidoroja lengvai, kiti nekenčia savo darbo, kasdien burba, tačiau 10–20 m. nieko nekeičia. Kodėl pastarieji taip elgiasi?
Labai dažnai žmonės nori pokyčių, tačiau atsakomybę už juos ir visą krūvį ką nors atliekant linkę užkrauti ant kitų pečių. Taip siekia apsisaugoti nuo galimų nesėkmių, nusivylimų ir darbo. Todėl tokie asmenys tiesiog gyvena ir laukia jiems palankių pokyčių. Tiesa, dauguma jų sulaukia, tačiau likusieji taip ir nugyvena gyvenimą ko nors tikėdamiesi. Kad ir kaip būtų, tai jų sprendimas ir gyvenimo būdas. Visa tai kartais sunku toleruoti, tačiau būtina gerbti. Yra ir dar viena žmonių grupė, kuri sulaukia pagalbos, siūlymų ką nors keisti, pradėti naują gyvenimo etapą, tačiau visų galimybių atsisako. Tikėtina, kad tokie asmenys savo pasyvumu siekia išreikšti vidinį pyktį arba taip bando nubausti aplinkinius.
0 Comments